art

labaltry | poetikezė, 2025

Labeltry — a neologism woven from label and poetry – names an artistic practice where clothing tags are transformed into small poetic gestures. Each discarded label becomes a fragment of language rescued from the machinery of consumption – a stitched “capitalist haikus” that speak of persistent stereotypes: the objectification of the female body, beauty ideals expressed through sexualised epithets, the conventions of “traditional” masculinity and femininity, the male gaze, and the desires incited by fashion itself. As Zygmunt Bauman insightfully observed in Consuming Life (2007), in consumer society, the transformation into a desirable commodity becomes the very material from which dreams are made. Labeltry suggests that fashion labels are far from neutral — they are saturated with affect (S. Ahmed) and normative messages about gender, race, status, and the implicit directives that dictate how bodies should appear, feel and behave.

lt

Poetikezė – iš poetikos ir etiketės sintezės gimęs neologizmas, apibrėžia meninę praktiką, kurioje mados etikečių kalba yra perkonstruojamos į poetinius mikrotekstus. Ši simuliatyvi mados leksika daigstoma į savitus „kapitalistinius haiku“, kurie byloja apie gajus stereotipus: moters kūno objektyvaciją, seksualizuotais epitetais išreikštus grožio etalonus, „tradicinį“ vyriškumą ir moteriškumą, vyrišką žvilgsnį (angl. gaze) bei mados kurstomus geidulius. Kaip savo veikale „Vartojamas gyvenimas“ (2007) tiksliai pastebėjo Zygmuntas Baumanas, vartotojų visuomenėje virsmas geistina ir geidžiama preke yra medžiaga, iš kurios gaminamos svajonės. Poetikezė tampa prielaida teigti, jog mados etiketės nėra neutralios – jos prisodrintos afektų ir normatyvinių žinučių apie lytį, rasę, statusą bei direktyvų, kaip kūnai turėtų atrodyti ir jaustis. Pertvarkant ir persluoksniuojant šiuos smulkius, dažnai nematomus aprangos fragmentus ima aiškėti, kokią socialinę bei simbolinę reikšmę jie kuria.