exhibition

compo(s)t and detritus | 2025-11-08/12-06 | titanikas, vaa, vilnius

A Research Exhibition by Doctoral Students in the Arts

Artists/Curators

Adomas Žudys, Artūras Mitinas, Eglė Kliučinskaitė, Gailė Griciūtė and Miki Ambrózy, Gediminas Viliūnas, Gerda Liudvinavičiūtė, Ieva Butkutė, Ieva Rižė, Ieva Šlaičiūnaitė, Indrė Liškauskaitė, Justė Tarvydė, Justina Semčenkaitė, Justinas Dūdėnas, Kipras Dubauskas, Marija Nemčenko, Neringa Poškutė-Jukumienė, Nina Nowak, Renata Mockutė, Sophie Durand.

“Compost is stuff, junk, garbage, anything, that’s turned into dirt by sitting around a while. It involves silence, darkness, time, and patience. From compost, whole gardens grow.” Ursula K. Le Guin, 2006

Compost can be both an epistemological and aesthetic model, where the researcher is not a neutral observer but an active participant — one who connects the old and the new, thought and matter. Through the composting of knowledge and practice, disciplinary boundaries begin to break down, theories intertwine with sensations, and texts transform into textures. In this way, artistic research becomes a living ecosystem in which processes of decay turn into acts of generation, and temporality itself becomes a productive state. In biology, detritus (/dəˈtraɪtəs/ is organic matter made up of the decomposing remains of organisms and plants, and also of feces. Detritus usually hosts communities of microorganisms that colonize and decompose (remineralise) it. It is also energy source for other organisms.

Compost is a living, ever-changing formation—akin to the processes of artistic research. It emerges through decay, layering, and mutual transformation, as texts, ideas, and experiments begin to act as a nourishing medium for new ways of thinking. The composting cycle is employed here as a living metaphor for the progression of artistic research, where each stage reflects a distinct phase of inquiry, reflection, or creative work. These stages are:

1. Collection (gathering material: ideas, archives, notes, prior works).
2. Layering (placing theory beside practice; sensation beside analysis).
3. Fermentation (concepts heat up; unexpected links appear; old ideas decompose).
4. Formation (an installation, text, performance, or object coheres).
5. Integration (outcomes disseminate and seed further cycles).

This exhibition of work by doctoral students at Vilnius Academy of Arts, and organised by them, is an opportunity to try to grasp these visible and invisible connecting points, as these manifold practices and individual trajectories of inquiry meet to reveal the coexistence and diversity of unifying problematic fields.

As such, overlapping or related areas of research emerge. These thematic, material, and other forms of kinship are not always obvious or explicitly expressed, but precisely because of this, they acquire an unspecified sense of importance and relevance, a concern and focus on something that is currently taking (or changing) shape.

“Reseach is all about unanswered questions, but it also revealed or unquestioned answers” (Wilson, 2008. 6). That which is grown from compost also is compostable again through iterative developments of projects and also by others.

This exhibition is an invitation to become part of an unfolding discussion.

The exhibition was accompanied by a program of public events curated by Sophie Durand.

photo by martyna kairaitytė

Menininkai / kuratoriai

Adomas Žudys, Artūras Mitinas, Eglė Kliučinskaitė, Gailė Griciūtė and Miki Ambrózy, Gediminas Viliūnas, Gerda Liudvinavičiūtė, Ieva Butkutė, Ieva Rižė, Ieva Šlaičiūnaitė, Indrė Liškauskaitė, Justė Tarvydė, Justina Semčenkaitė, Justinas Dūdėnas, Kipras Dubauskas, Marija Nemčenko, Neringa Poškutė-Jukumienė, Nina Nowak, Renata Mockutė, Sophie Durand.

„Kompostas – tai dalykai, šiukšlės, atliekos, bet kas, kas po kurio laiko virsta dirvožemiu. Tam reikia tylos, tamsos, laiko ir kantrybės. Iš komposto auga ištisi sodai.“ Ursula K. Le Guin, 2006

Kompostas gali būti tiek epistemologinis, tiek estetinis modelis, kuriame tyrėjas nėra neutralus stebėtojas, bet aktyvus dalyvis – tas, kuris jungia seną ir naują, mintį ir materiją. Kompostuojant žinias ir praktiką, pradeda nykti disciplinų ribos, teorijos susipina su pojūčiais, o tekstai virsta tekstūromis. Tokiu būdu meninis tyrimas tampa gyva ekosistema, kurioje irimo procesai virsta kūrimo veiksmais, o laikinasis pobūdis pats savaime tampa produktyvia būsena.

Kompostas yra gyvas, nuolat kintantis darinys – panašus į meninių tyrimų procesus. Jis atsiranda per irimą, sluoksniavimąsi ir abipusę transformaciją, kai tekstai, idėjos ir eksperimentai pradeda veikti kaip maitinanti terpė naujiems mąstymo būdams. Kompostavimo ciklas čia naudojamas kaip gyva metafora meninių tyrimų pažangai, kur kiekvienas etapas atspindi atskirą tyrimo, refleksijos ar kūrybinio darbo fazę. Šie etapai yra:

1. Rinkti (rinkti medžiagą: idėjas, archyvus, užrašus, ankstesnius darbus).
2. Sluoksniuoti (derinti teoriją su praktika; pojūčius su analize).
3. Fermentuoti (koncepcijos įkaista; atsiranda netikėti ryšiai; senos idėjos irsta).
4. Formuoti (instaliacija, tekstas, performansas ar objektas susilieja).
5. Integracija (rezultatai skleidžiami ir sėjami tolesniems ciklams).

Ši Vilniaus dailės akademijos meno doktorantų darbų paroda, kurią jie patys ir organizuoja, yra proga pabandyti suvokti šiuos matomus ir nematomus ryšius, nes šios įvairios praktikos ir individualios tyrimų trajektorijos susilieja, atskleisdamos vienijančių probleminių sričių sambūvį ir įvairovę.

Taip atsiranda persidengiančios ar susijusios tyrimų sritys. Šios teminės, medžiaginės ir kitos giminystės formos ne visada yra akivaizdžios ar aiškiai išreikštos, bet būtent dėl to jos įgyja neapibrėžtą svarbos ir aktualumo jausmą, susirūpinimą ir dėmesį tam, kas šiuo metu formuojasi (ar keičiasi).

„Tyrimai yra susiję su neatsakytais klausimais, bet jie taip pat atskleidžia arba neabejotinus atsakymus“ (Wilson, 2008. 6). Tai, kas išauga iš komposto, vėl tampa kompostuojama per pakartotinius projektų vystymus ir taip pat ir kitų žmonių.

Ši paroda yra kvietimas tapti besivystančios diskusijos dalimi.

Parodą lydės viešų renginių programa, kuruota Sophie Durand.